10 % pradinis įnašas pirmam būstui 2026 metais: kam taikomos naujos sąlygos?
Danutė Mažeikienė · 2026-10-20
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje pirmojo būsto pirkėjams atsirado galimybė įsigyti nuosavus namus sukaupus mažesnį pradinį įnašą. Vietoje anksčiau reikalautų 15 % dabar gali pakakti 10 % būsto vertės. Tačiau ši galimybė taikoma ne visiems, todėl prieš planuojant pirkinį svarbu žinoti pagrindines sąlygas.
Kas gali įsigyti pirmąjį būstą su 10 % pradiniu įnašu?
Pagal Lietuvos banko atnaujintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, mažesnis pradinis įnašas taikomas nustatytus reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams.
Pagrindinės sąlygos:
-
Pirkėjas ima pirmąją būsto paskolą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti.
-
Pirkėjas šiuo metu neturi ir per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
-
Jeigu būstas perkamas su bendraskoliu, šiuos reikalavimus turi atitikti abu asmenys.
-
Pirkėjas atitinka banko nustatytus kreditingumo, pajamų ir kitus finansavimo reikalavimus.
Svarbu: vertinamas ne tik turėtas butas ar gyvenamasis namas. Net ir paveldėtas žemės sklypas, garažas, sodo namas ar dalis kito nekilnojamojo turto gali užkirsti kelią pasinaudoti 10 % pradinio įnašo galimybe.
Kiek santaupų reikia būstui įsigyti?
Mažesnis pradinis įnašas gali gerokai sutrumpinti laiką, reikalingą santaupoms sukaupti.
Pavyzdžiui, perkant 150 000 Eur kainuojantį būstą:
-
15 % pradinis įnašas – 22 500 Eur.
-
10 % pradinis įnašas – 15 000 Eur.
Skirtumas – net 7 500 Eur!
Taigi reikalavimus atitinkančiam pirkėjui gali pakakti 7 500 Eur mažiau pradinių santaupų.
Vis dėlto mažesnis įnašas reiškia didesnę paskolos sumą, todėl gali padidėti mėnesinė įmoka ir bendra per paskolos laikotarpį sumokamų palūkanų suma.
Ar bankas privalo suteikti paskolą su 10 % įnašu?
Ne. Lietuvos banko nustatyta 10 % riba yra minimalus reikalavimas, tačiau galutinį sprendimą priima paskolą suteikianti kredito įstaiga.
Bankas individualiai vertina pirkėjo pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, perkamo būsto būklę ir jo rinkos vertę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gali būti reikalaujama ir didesnio pradinio įnašo.
Svarbu žinoti, kad paskolos dydis paprastai apskaičiuojamas pagal mažesnę iš dviejų sumų – būsto pirkimo kainą arba turto vertintojo nustatytą rinkos vertę. Jeigu vertinimo metu nustatoma mažesnė turto vertė nei sutarta pardavimo kaina, pirkėjui gali prireikti papildomų nuosavų lėšų.
Ką svarbu įvertinti prieš pasirašant preliminariąją sutartį?
Planuojant įsigyti būstą su banko paskola, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti finansavimo galimybes bent keliose kredito įstaigose.
Prieš pasirašant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį verta įsitikinti, kad pasirinktas nekilnojamasis turtas tinkamas finansuoti. Sutartyje taip pat svarbu aiškiai aptarti avanso grąžinimo sąlygas, jeigu bankas atsisakytų suteikti paskolą.
Nepamirškite ir papildomų išlaidų – turto vertinimo, notaro paslaugų, registravimo mokesčių bei galimų būsto įrengimo ar remonto darbų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar 10 % pradinis įnašas taikomas senos statybos butams?
Taip. Ši galimybė nėra apribota vien naujos statybos būstu. Tačiau bankas individualiai vertina perkamo turto būklę, rinkos vertę ir likvidumą.
Ar galiu pasinaudoti 10 % įnašu, jeigu anksčiau turėjau nekilnojamojo turto?
Jeigu nekilnojamojo turto turėjote per pastaruosius penkerius metus, paprastai neatitiksite pirmojo būsto pirkėjui taikomų sąlygų.
Ar pradinį įnašą galima pasiskolinti?
Paprastai ne. Pradinis įnašas turi būti finansuojamas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis. Tam tikrais atvejais gali būti naudojama valstybės parama būstui įsigyti.
Planuojate įsigyti pirmąjį būstą? Prieš priimdami sprendimą įvertinkite ne tik finansavimo galimybes, bet ir perkamo turto dokumentus, techninę būklę bei papildomas išlaidas. Tinkamas pasiruošimas padės išvengti netikėtumų ir užtikrins sklandesnį būsto įsigijimo procesą.
Informacija parengta pagal 2026 m. spalio 20 d. galiojančius Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus.
Šaltinis: Lietuvos bankas